Aštuntokai ieškojo laike neišdylančių vardų

      Dabar patirtinį mokymąsi priimame kaip naujieną, iš tiesų tai yra pats seniausias mokymosi būdas, kai žmonės atliko bandymus, praktikavosi, mokėsi naujų dalykų. Tad patirtinio mokymo nereikia išrasti, jį tereikia atgaivinti. Vienas iš literatūros patirtinio mokymosi iššūkių mūsų mokyklos aštuntokams buvo pamoka ,,Laike neišdylantys vardai“. Mokiniai gavo ilgalaikę užduotį apsilankyti 1914 metais įkurtose Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse ir nufotografuoti įžymių žmonių kapavietes bei aprašyti, kuo žmogus buvo garsus. Juk kapinės – ne tik paskutinė žmogiškojo gyvenimo stotelė, bet ir svarbus istorijos puslapis, galima sakyti, muziejus po atviru dangumi. Garsių asmenybių pėdsakų neužpustė užmaršties dulkės, jų įspaudas toks gilus, kad dar ne viena karta su pasididžiavimu minės jų vardą. Tad kiekvieno panevėžiečio garbės reikalas žinoti, kokie žymūs žmonės čia atgulė amžino poilsio.


      Apsilankę Ramygalos gatvėje esančiose Kristaus Karaliaus katedros kapinėse mokiniai sužinojo, kad čia palaidotas ne vienas miesto šviesuolis, kariai savanoriai, dvasininkai. Čia ilsisi rašytojas J. Lindė-Dobilas, kultūros nešėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Tarp šių garbingų žmonių– ir Elžbietos Jodinskaitės, pirmosios viešosios miesto bibliotekos direktorės, kapas. Išskirtinis paminklas iš akmens pastatytas ir profesorės, monografijos apie Maironį autorės Vandos Zaborskaitės tėvams Juozui ir Kamilijai Zaborskiams. Čia ilsisi ir 1918–1919 m. Lietuvos savanorių kariuomenės karių palaikai, kuriems paminklą sukūrė skulptorius Juozas Zikaras. Kapinėse amžino poilsio atgulė tarpukario kultūros šviesuolis Mykolas Karka, dėl savo atsidavimo muzikai vadintas gyvu sidabru. Šalia tėvo palaidotas jo sūnus Gediminas Karka, pasirinkęs nelengvą aktoriaus kelią.
      Kapinių vidury esantis teatralų takas atveda prie genialiojo režisieriaus Juozo Miltinio ir aktoriaus Vaclovo Blėdžio kapų. Kad tai išskirtiniai kapai, liudija puošti teatro simboliais antkapiai. Kiek tolėliau – aktorių Broniaus ir Aurimo Babkauskų kapavietė. Visai šalia – ir sporto patriarcho Vilhelmo Variakojo amžino poilsio vieta. Kukliu paprastumu išsiskiria ir poeto, visuomenininko Juozo Stanikūno, žinomo slapyvardžiu Žemės dulkė, kapas. Kristaus Karaliaus katedros kapinės paskutine stotele tapo ir legendiniam pirmojo knygyno Panevėžyje įkūrėjui, knygnešiui Juozui Masiuliui, ir Panevėžio burmistrui Teodorui Liudkevičiui, ir daugeliui kitų žinomų ne tik Panevėžyje, bet ir Lietuvoje žmonių.
      Bet kurio tobulinimosi paskirtis yra lavinti nuovokumą, gerinti atmintį bei suteikti daugiau galios minčiai ir saviraiškai.  Apsilankę garsiosiose kapinėse mokiniai sėkmingai įgyvendino pamokoje iškeltus uždavinius. Jų sukurtas pateiktis galima peržiūrėti čia:

Kamilė Makajoraitė 8b

Austė Backevičiūtė, 8A

Redas Jakaitis 8c

 

 Apibendrino lietuvių kalbos mokytoja D. Liorančienė

Įrašas paskelbtas temoje Naujienos. Išsisaugokite pastovią nuorodą.