Geras vardas kaip lobis

        Nuotolinio mokymo privalumai tokie, kad daugiau gali pabendrauti laiškais, žinutėmis su kuriančiais mokiniais, paredaguoti jų tekstus, pasidžiaugti naujais kūrėjais ir jų darbais. Tuo įsitikinusi lietuvių kalbos mokytoja Liudmila Putauskienė. Šiandien siūlome susipažinti su 5 c klasės mokiniu Jonu ir jo rašinėliu apie savo vardą. Ne tik darbelyje, bet ir nuotraukose atpažinsite Jono asmenybę.

        Geras vardas kaip lobis

        Aš JONAS. Dilkas JONAS. Kai pasakau vardą, visi suklūsta. Nepopuliaru būti JONU, kai tiek Kajų, Aironų, Nojų, Lukų. Ir savo klasėje esu tik vienas JONAS. Mane gerbia, nes esu klasės „lobis“. Mano vardas JONAS skamba kaip MILIJONAS. Esu labai išdykęs. Bet grįžkim prie vardo.

        Kai kurie mano draugai savo vardais nepatenkinti, nori, kad juos vadintų „kietesnėmis“ pravardėmis. O mano vardas pats „kietas“. Vien dėl vienos dienos metuose verta būti JONU. Degantys laužai, muzika, įdomūs žaidimai – tai Joninių dienos linksmybės. Aš labiausiai laukiu Joninių vakaro, kada vainikuojami Jonai ir Janinos. Janinos manęs dar nedomina, bet Jauniausio Jono nominacijos labai laukiu ir vis tikiuosi, kad neišdygs kaip koks grybas už mane jaunesnis Jonukas. Jaučiuosi tikras milijonierius, kai man uždeda ant galvos vainiką. O kai sutemsta , su mama neriam į mišką ieškoti paparčio žiedo. Ir nepatikėsit, kiekvienais metais išgirstu džiaugsmingą mamos balsą: „O Dangau, paparčio žiedą radau“. Ir kaip neras, mama žino, kur susirenka maži šviečiantys ,,žiburėliai“. Jonvabaliai mosuoja savo žalsvai degančius užpakaliukus ir atrodo kaip paparčių stebuklingi žiedai.
        Smagu ir saugu turėti tokį vardą. Nesu visažinis JONAS, bet Joninių vakaro ir nakties burtai man suteikia daug pasitikėjimo ir stiprybės.

        Jonas Dilkas „Žemynos“ progimnazija, 5 c klasė

Įrašas paskelbtas temoje Naujienos. Išsisaugokite pastovią nuorodą.