Įvertinta jaunoji kūrėja

   Minint rašytojo, literatūros kritiko, vertėjo, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio dalyvio Broniaus Krivicko 100-ąsias gimimo metines (1919 m. lapkričio 17 d. – 1952 m. rugsėjo 21 d.), Biržų krašto muziejus „Sėla“ pakvietė 8–12 (gimnazijų 1–4) klasių mokinius dalyvauti respublikiniame konkurse „Nutrupėjęs sonetas…“
   Iš mūsų mokyklos į konkurso baigiamąjį renginį lapkričio 15 dieną buvo pakviesti 5-i mokiniai, tarp jų ir jaunoji poetė, tarptautinio ,,Žemkalnio“ gimnazijos poezijos pavasario 2019 metų laureatė, 7a klasės mokinė Toma Kraujelė. Nors Toma žengia dar tik pirmuosius žingsnius poezijos keliu, yra tik septintokė, bet jau žinoma mieste. Jos eilėraščiai buvo paskelbti Aukštaitijos interneto naujienų agentūros AINA ir JŪSŲ PANEVĖŽYS tinklalapiuose su rubrika Jaunųjų kūrėjų galimybių tribūna ,,Nevėžis“. Nedrąsiai, tačiau sulaukusi mokytojos palaikymo, Toma nusprendė dalyvauti ir Br. Krivickui skirtame konkurse.   Konkurso dalyviai: ir mokiniai, ir mokytojai, turėjo galimybę atlikti naujos edukacinės programos „Kai rausvom strėlėm prapliupo rytas…“ užduotis, supažindinusias su žiauria sovietmečio realybe, su partizanų konspiracija, su Br. Krivicko eilėmis. „Kas šautuvus valė, kas eilėraščius perrašinėjo”, – tokiais žodžiais apie poetą ir partizaną Bronių Krivicką prabilo Virginijus Gasiliūnas – literatūrologas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštyno vedėjas, poeto kūrybos tyrinėtojas ir jo raštų rengėjas. Minint 100-ąsias rašytojo gimimo metines, V. Gasiliūnas susirinkusiems pasakojo apie netikėtai susiklosčiusį, bet iki galo kūrybos pripildytą Broniaus Krivicko gyvenimą, vaizdžiai ir mokiniams suprantamai paaiškino soneto žanro specifiką.
   Visi konkurso dalyviai buvo apdovanoti padėkos raštais, atminimo dovanėlėmis, Biržų krašto muziejaus „Sėla“ įsteigtais prizais, turėjo galimybę apžiūrėti Biržų pilies ekspozicijų sales. Taip pat vertinimo komisija galėjo išrinkti ir apdovanoti specialiais prizais kūrėjus už vieną jiems labiausiai patikusį eilėraštį, išsiskyrusį kokiu nors aspektu (pasirinktos temos atskleidimas, meninė raiška, B. Krivicko kūrybos pajutimas, originalumas ar kt.
   Maloniai nustebino, kai Tomą Kraujelę, kaip išskirtinę poetę, apdovanojo net dvi komisijos narės. Tomai buvo skirti šie žodžiai: ,,Ačiū už prasmingus eilėraščius respublikiniame konkurse ,,Nutrupėjęs sonetas“. Elegiška nuotaika, sklandus eiliavimas, turtinga leksika liudija, kad esate talentinga. Džiaugiuosi. Nesustokite kurti. (Irutė Varzienė)“ Kita komisijos narė, lietuvių kalbos mokytoja ekspertė, sveikindama Tomą, prabilo jos sukurtomis eilėmis ir linkėjo jaunajai kūrėjai visokeriopos sėkmės.
   Visada džiugu, kai talentas yra pastebimas ir įvertinamas. Juk, kaip teigė kinų filosofas Lao-Tzu, „Tūkstančio mylių kelionė prasideda mažu žingsneliu.“ Linkime Tomai įkvėpimo ir toliau kuriant eilėraščius.

    Lietuvių kalbos mokytoja Dalia Liorančienė

   Jums siūlome paskaityti keletą Tomos Kraujelės eilėraščių:

Ar žinai?

   Ar žinai, kas sieja
   Jūrą ir dangaus mėlį,
   Putotą bangą ir smėlį,
   Kopas ir pajūrio vėją ?!

   Kas bendro tarp žmogaus
   Tarp mėnulio ir saulės,
   Tarp žvaigždžių ir dangaus,
   Ir kas vienija visą   pasaulį?!

   Nežinai? Ne bėda!
   Atsakyti visai nesunku,
   Nes tai, kas juos sieja,
   Meile aš vadinu.

Šieno kvapas

   Koks savitas tas sauso šieno kvapas…
   Išdžiūvę dobilai ir smilgos,
   Ir netgi žalsvas pienės lapas,
   Takažolės, varpeliai, dilgėlės.

   Jos kuria svaigų aromatą.
   Kuris apgaubia subtiliu dvelksmu.
   Ir visa tai, juk – Dievas mato,
   Sukurta tarsi dangiškų jėgų.

   Dar  šienas atsiduoda  pasaka,
   Dangaus žydrynės vėjais ir džiaugsmu.
   Įkvėpki šieno aromato retkarčiais
   Ir jis ilgai svaigins švelniu aromatu

Žvaigždėtas dangus

   Žiemą, pavasarį, vasarą, rudenį…
   Žvaigždės spindi aukštai danguje,
   Miegančią mintį jos drąsiai pabudina
   Kilti į dangų nakties tyloje.

   Žiemą geriausiai matyti žvaigždynai:
   Ir Šienpjoviai, ir Didžioji Lokė,
   Jei tu ilgai dar prie lango parymai,
   Tai Paukščių taką pamatyti gali.

   Dar Visų žvaigždžių niekada nepažinsi,
   Su jomis nesusijusi jausmo galia…
   Tačiau brangiausias nuolatos prisiminsi.
   Nes pačios ryškiausios yra šalia.

Taip ir nespėjai sužinoti

   Kiekvieną rudenį spalvoti medžių lapai žemėn byra.
   Kasmet prasideda ir baigiasi baltųjų tuopų snygis.
   O tavo veidas prieš akis išnyra,
   Kaip visos tos, nespėtos perskaityti knygos.

   Taip ir nespėjai sužinoti,
   Kaip princas iš slibino princesę išvadavo,
   Ir kaip naivus trečiasis brolis Jonas,
   Įveikęs paklydimų labirintą,
   Ir karalystę, ir princesės širdį gavo.
   Kiek ten ožiukų buvo,
   Pabėgusių nuo vilko apsukraus,
   Ir kiek dar visko pasakose buvo įdomaus ?

   Taip ir nespėjai sužinoti,
   Kiek tuščiagarbių varnų numes lapėms sūrius.
   Kaip pagrandukai skriaus lapes, lokius, kiškius.
   Ir kaip raudos našlaitė, skurdžioj lovelėj atsigulus,
   Ir kiek trijų paršiukų namelių vilkas dar nupūs?..

   Todėl kiekvieną rudenį man tavo veidas vėl ir vėl išnyra.
   Ir aš kaskart matau jį, ir žinau: tai Tu.
   Žiūriu į jį, kaip dar į vieną neskaitytą knygą.
   Ak, kaip norėčiau, kad visas knygas skaitytume kartu!..

Įrašas paskelbtas temoje Naujienos. Išsisaugokite pastovią nuorodą.